header_research

2010 m. rugsėjis:
Šeimos planavimo tyrimas2009 m. birželis:
Emocinių veiksnių reikšmė hormoninės kontracepcijos metodo pasirinkimui (Lietuvos kontraceptologijos draugijos tyrimas)

2008 m. liepa:
Lietuvių seksualinės elgsenos tyrimas

2005 m. lapkritis:
Moterų žinių apie kontracepciją tyrimas

Šeimos planavimo tyrimas

Rinkos tyrimų kompanija „Synopticom“ 2010 m. rugsėjo 2 – rugsėjo 9 dienomis atliko Lietuvos miestų gyventojų, turinčių vaikų apklausą. Tyrimo metu buvo apklausti 18-45 metų amžiaus respondentai: 412 moterų ir 116 vyrų.

MAMŲ NUOMONĖ IR PATIRTIS

 

Šeimos planavimo nuostatos

 

Lietuvos miestuose gyvenančių 18-45 metų amžiaus mamų apklausos rezultatai parodė, jog kas antra šeima (54%) planuoja ar bent jau stengiasi kiek įmanoma tiksliau suplanuoti pageidaujamą vaikų skaičių bei jų „atėjimo“ laiką. Tuo tarpu kas ketvirtos miestiečių šeimos (26%) nuostatos šiuo klausimu yra gerokai laisvesnės, paliekant vaikų skaičių ir laiką natūraliai savieigai („kaip Dievas duos“).

Nepaisant šeimos planavimo lūkesčių, kas antra šeima yra susidūrusi su bent vienu neplanuotu nėštumu (55%). Pažymėtina, kad net keturioms iš dešimties besistengiančioms planuoti nėštumus, nepavyksta išvengti neplanuotų pastojimų.

įpročių ir potraukių sutrikimas”.

Neplanuotas nėštumas

 

Apklausos rezultatai atskleidė, kad geriau planuoti vaikų skaičių ir laiką pavyksta jaunesnėms ir vidutinio amžiaus mamoms. Viena vertus, ši tendencija gali atspindėti gerėjančio lytinio švietimo bei pažangesnių kontracepcijos priemonių naudojimą. Kita vertus, šis skirtumas gali būti skirtingos gyvenimo trukmės (šeimyninio stažo) ir patirties išdava – vyresnės moterys ilgiau gyvendamos šeimyninį gyvenimą, tikėtinai daugiau kartų gali pastoti (tuo pačiu ne visada planuotai).

Geriau nėštumus pavyksta planuoti mamoms su aukštuoju išsimokslinimu, turinčioms aukštesnes pajamas bei gyvenančioms didmiesčiuose.

Neplanuotas nėštumas ir kontracepcija

 

Beveik kas antra apklausta mama (46%), patyrusi neplanuotų nėštumų, teigė, jog prieš pastojant nenaudojo jokių kontraceptinių apsisaugojimo priemonių, trečdalis tuo metu naudojo prezervatyvus (32%).

Pagrindinės priežastys, dėl kurių nepavyko apsisaugoti nuo neplanuoto nėštumo vartojant kontraceptines priemones, apklaustų moterų nuomone, yra šios: „plyšo prezervatyvas“ (17%); „sveikatos sutrikimai ar kiti vaistai, dėl kurių susilpnėjo kontraceptinės priemonės poveikis“ (13%); „pamiršta išgerti tabletė“ (12%). Pažymėtina, kad beveik keturios iš dešimties moterų nežino, nenumano priežasties.

Kas antra neplanuotai pastojusi ir tuo metu kontraceptikų nenaudojusi moteris su partneriu pastojimo tikėjosi išvengti nutraukiant lytinį aktą.

Neplanuotas nėštumas – emocinė būsena

 

Net ir pastojusios neplanuotai, daugiau nei pusė moterų, sužinojusios apie nėštumą, džiaugiasi (58%). Tačiau nemaža dalis tuo pat metu jaučia ir stresą, baimę, nerimą.

Neplanuoto nėštumo atveju, šešios iš dešimties moterų (63%) teigia, niekada net nesusimąsčiusios apie nėštumo nutraukimą. Beveik trys iš dešimties tokiu atveju yra svarsčiusios (27%) aborto variantą, o beveik viena iš dešimties (8%) yra nutraukusi nėštumą.

Daugiausiai linkusių nutraukti neplanuotą nėštumą yra tarp 40-45 metų amžiaus mamų bei turinčių keturis ir daugiau vaikų.

Neplanuoto nėštumo poveikis asmeniniam gyvenimui

 

Daugiau nei pusei neplanuotai pastojusių ir pagimdžiusių mamų kūdikio atsiradimas nepadarė įtakos santykiams su partneriu (67%), o beveik trims iš dešimties po kūdikio gimimo santykiai net pagerėjo (27%). Tuo tarpu šešiems procentams pagimdžiusių neplanuotą kūdikį, santykiai su antrąja puse pašlijo – „teko išsiskirti“, „vyrui pradėjo trūkti dėmesio“, „retesni lytiniai santykiai“.

Neplanuoto kūdikio atsiradimas daugeliui mamų pakoregavo asmeninius gyvenimo planus (74%). Dažniausiai apklaustos moterys minėjo, jog šis įvykis paskatino sukurti šeimą, nemažai mamų skundėsi, jog nepavyko išnaudoti karjeros galimybių, teko atidėti studijas.

Atsiradus neplanuotam kūdikiui, keturios iš dešimties šeimų nebuvo finansiškai pasirengusios jo išlaikyti (44%). Nemažai daliai jų teko ieškotis papildomų arba geriau apmokamų darbų bei prašyti tėvų pagalbos.

Kontracepcija

 

Apklausos rezultatai atskleidė, jog keturiose iš dešimties apklaustų šeimų atsakomybę dėl kontracepcijos prisiima ir ja rūpinasi abu partneriai solidariai (43%). 25% apklaustų mamų nurodė, jog šia sritimi jos dažniausiai rūpinasi pačios, 14% šeimų šį rūpestį prisiima vyrai.

Pačioms rūpintis kontraceptinėmis priemonėmis dažniau tenka šiek tiek vyresnėms (40-45 m.) mamoms.

Populiariausia tarp apklaustų mamų šiuo metu naudojama kontraceptinė priemonė yra prezervatyvai (34%). Kitos naudojamos apsaugos priemonės yra kontraceptinės tabletės (12%) bei kontraceptinė spiralė (7%). Pažymėtina, jog beveik kas antra apklausta mama teigė, jog šiuo metu nenaudoja jokių kontraceptinių priemonių (47%).

Pagrindiniai prezervatyvų naudojimo motyvai yra patikimumas (26%), paprastumas ir patogumas naudoti (25%) bei šalutinio poveikio nebuvimas (24%).

Pagrindiniai kontraceptinių tablečių naudojimo motyvai yra patikimumas (64%), paprastumas ir patogumas naudoti (20%). Pažymėtina, jog tablečių vartotojos labiausiai pabrėžia šios priemonės patikimumą.

Pagrindiniai kontraceptinės spiralės naudojimo motyvai yra patikimumas (44%), paprastumas ir patogumas naudoti (41%) bei priemonės ilgalaikiškumas (22%).

Kontraceptinio pleistro bei žiedo vartotojų dalis yra labai nedidelė, o jų vartotojos mini šių priemonių patogumą/paprastumą naudotis bei patikimumą.

Kontraceptinių priemonių keitimas

 

Apklaustos mamos yra išbandžiusios įvairių kontraceptinių priemonių ir dalies jų dėl vienokių ar kitokių priežasčių niekada nebenaudotų.

Daugiausia moterų (37%) niekada nebenaudotų kontraceptinių tablečių pagrinde dėl šalutinio poveikio ar organizmo netoleravimo bei kenksmingumo sveikatai.

Kas aštunta apklausta mama (13%) teigia niekada nebenaudosianti prezervatyvų, didžia dalimi dėl to, kad su jais nepatogu mylėtis/slopina malonumą, jie nepatogūs naudoti bei nėra labai patikimi.

Išbandžiusios ir nebeketinančios naudoti kontraceptinių pleistrų, pažymi, jog jais nepatogu naudotis bei jie nėra labai patikimi.

Kontraceptinės spiralės pažymimi trūkumai – šalutinis poveikis bei organizmo netoleravimas.

Kontraceptines žvakutes bandžiusios, tačiau atmetusios mamos nurodo jų nepatikimumą bei sukeliamą diskomfortą.

VYRŲ NUOMONĖ

 

Didžioji dauguma (85%) apklaustų vyrų mano, jog kontracepcija turėtų rūpintis abu partneriai.

Kas trečias apklausoje dalyvavęs vyras nurodė, jog jo žmona ar partnerė naudoja kontraceptines priemones, tačiau pusė iš jų negalėjo nurodyti, kokias būtent priemones jos naudoja.

Emocinių veiksnių reikšmė HK metodo pasirinkimui

2009 m. kovo 15 d. – 2009 birželio 15 d. Lietuvos kontraceptologijos draugija atliko tyrimą „Emocinių veiksnių reikšmė hormoninės kontracepcijos metodo pasirinkimui“.

 

Tyrimo metu siekta ištirti, kiek moterų nesilaiko sudėtinių kontracepcijos priemonių naudojimo režimo, ir įvertinti, kokią emocinę įtaką kontracepcijos priemonių naudojimo režimo pažeidimai turi kasdieniam moters gyvenimui, lytinei elgsenai, santykiams su partneriu bei tolimesniam kontracepcijos priemonės pasirinkimui.

Tyrime dalyvavo 2493 sudėtines kontracepcijos priemones naudojančios moterys, kurių amžius 18 – 49 metų.

Moterys nurodė naudojamas sudėtines hormonų kontracepcijos priemones:

  • Populiariausia nurodyta priemonė – sudėtinės kontraceptinės tabletės. Jas vartojo per 59 % respondenčių. Vidutinė vartojimo trukmė – 3 metai.
  • Antroji pagal populiarumą nurodyta hormonų kontracepcijos priemonė buvo kontraceptinis žiedas. Naudojančios šią priemonę nurodė beveik trečdalis moterų – 31 %. Vidutinė žiedo naudojimo trukmė – 1,6 metų.
  • Mažiausiai populiarus buvo kontraceptinis pleistras. Naudojančios šią priemonę nurodė kiek mažiau nei 10 % moterų. Vidutinė pleistro naudojimo trukmė buvo 1,56 metų.

Kontraceptinį žiedą naudojančios moterys buvo šiek tiek vyresnės ( vidutiniškai 29,48 metų vs 28,17 metų), labiau išsilavinusios ( aukštąjį išsilavinimą nurodė 62,9 % žiedo vartotojų vs 49 % pleistro ir 45 % kontraceptinių tablečių vartotojų grupėse), tarp jų buvo daugiau dirbančių ir mažiau studenčių bei bedarbių.

Kontracepcijos vartojimo režimo laikymasis

 

  • Net per 72 % ( tai yra daugiau nei 900 moterų) į anketą atsakiusių kontraceptines tabletes vartojančių moterų nurodė bent kartais vėluojančios išgerti kontraceptinę tabletę ir daugiau nei pusė nurodė, kad bent kartą per ciklą pamiršta išgerti bent vieną tabletę.
  • Beveik 79 % kontraceptinį pleistrą naudojančių respondenčių nurodė, kad kartais pavėluoja pakeisti vieną pleistrą kitu, o beveik 65 % nurodė, kad yra pamiršusios pasikeisti pleistrą, kai tai reikėjo padaryti
  • Geriausiai naudojimosi režimo laikėsi kontraceptinį žiedą naudojančios moterys. Tik kas penkta šią priemonę naudojanti moteris pavėlavo pakeisti žiedą. Visai pamiršusių pakeisti žiedą respondenčių nebuvo.

Palengvėjimas sulaukus mėnesinių

 

Nesilaikant kontraceptinės priemonės vartojimo režimo, tikėtina, kad sumažėja jos patikimumas. Tai vartotojai gali kelti nerimą. Prasidėjęs kraujavimas patvirtina, kad moteris nepastojo bei sukelia palengvėjimą.

Moterų buvo klausiama, ar po to, kai nesilaikė kontraceptiko vartojimo režimo, prasidėjus kraujavimui jos pajuto palengvėjimą.

Teigiamai atsakė daugiau nei 60 % kontraceptines tabletes ir tiek pat kontraceptinį pleistrą vartojančių moterų, tuo patvirtindamos, kad 2 iš 3 netaisyklingai preparatą vartojusių moterų bijojo, kad galėjo dėl to būti pastojusios.

Mažiausiai nerimaujančių buvo kontraceptinį žiedą vartojančių grupėje.

Pagrindinės su kontraceptiku susijusios priežastys, sukėlusios moterims nerimą

 

Kokios priežastys sukėlė moterims nerimą, kad jos galėjo pastoti?

  • Kontraceptinių tablečių vartotojos nurodė, kad dažniausiai nerimą sukėlė pamiršta ar pavėluotai išgerta tabletė.
  • Vartojančioms kontraceptinį pleistrą nerimą sukėlė tai, kad jos pamiršo laiku pakeisti pleistrą, bei būtent šiai kontracepcijos priemonei būdingas požymis – tai, kad pleistras dalinai ar visiškai atsiklijavo. Įdomu tai, kad daugiau nei pusė kontraceptinį pleistrą naudojančių moterų abejoja naudojamo metodo patikimumu.
  • Vartojančios kontraceptinį žiedą dažniausiai nerimavo dėl to, kad gydant makšties infekciją galėjo sumažėti kontraceptinio žiedo veiksmingumas.

Tačiau dauguma moterų net ir bijodamos, kad gali būti pastojusios, toliau naudojo tą pačią kontracepcijos priemonę ir laukė prasidedant kraujavimo.

Moterų elgsena priklausomai nuo naudojamos kontracepcijos priemonės skyrėsi šiais aspektais:

  • Kontraceptines tabletes vartojančios moterys dažniausiai kreipėsi specialisto konsultacijos ir atliko nėštumo testą
  • Kontraceptinį žiedą ir kontraceptinį pleistrą vartojančių moterų grupėse šie procentai buvo panašūs ir statistiškai patikimai mažesni nei tablečių vartotojų grupėje.
  • Dar didesnis statistiškai patikimas skirtumas nustatytas analizuojant papildomos kontracepcijos naudojimą. Kontraceptinių tablečių naudotojų grupėje kas penkta moteris naudojo papildomą kontracepciją. Tuo tarpu pleistro grupėje tokių buvo 5 %, o kontraceptinio žiedo grupėje nesiekė 1 %.

Emocinių veiksnių įtaka moters kasdieniam gyvenimui

 

Baimė dėl galimo pastojimo sukelia stresą ir daro neigiamą įtaką kasdienei veiklai bei santykiams su partneriu.

  • Iki 30,5 % respondenčių nurodė, kad buvo sunku susikaupti darbe, sutriko dėmesio koncentracija.
  • Beveik kas penkta respondentė nurodė, kad galimo pastojimo baimė neigiamai atsiliepė ir santykiams su partneriu.
  • Moterys nurodė tokias patirtas neigiamas emocijas: susirūpinimą, išgąstį, pyktį, nerimą.
  • Dažniausiai patirtas neigiamas emocijas nurodė pleistrą vartojančios moterys – net 44 % šios grupės moterų iš kurių 4 % visai nenuėjo į darbą.

Tai, kad Lietuvoje nesame linkę dalintis savo emocijomis, o kontracepcija dar laikoma labai asmenišku dalyku, patvirtino ir šis tyrimas. Net ir patyrusios neigiamas emocijas moterys dažniausiai nebuvo linkusios su niekuo apie tai šnekėtis. Dažniausiai savo rūpesčius moterys patikėdavo partneriui (27-37 %) arba draugei (15-17 %). Mamai išsipasakojo vos 2-4 % respondenčių.

Kontracepcijos priemonės pasirinkimas po konsultacijos

 

Moterims atsakius į klausimus, su jomis buvo aptartas tolimesnis kontracepcijos naudojimas ir galimos alternatyvos.

Po konsultacijos:

  • 73,6 % vartojusių kontraceptines tabletes nusprendė ir toliau jas vartoti. 21,4 % nusprendė pakeisti tabletes į žiedą, 4 % į nehormoninę kontracepciją i tik 1 % į pleistrą.
  • Toliau vartoti kontraceptinį pleistrą pasirinko 53,6 % šią priemonę prieš konsultaciją vartojusių moterų. 36,5 % nusprendė pleistrą pakeisti į žiedą, 6,9 % – į kontraceptines tabletes ir 3 % – į kitokią kontracepciją.
  • Labiausiai patenkintos naudojama priemone ir mažiausiai linkusios ją keisti buvo kontraceptinio žiedo vartotojos – 96,1 % pasirinko tęsti šios priemonės naudojimą.

 

Lietuvių seksualinės elgsenos tyrimas

Pajamos lemia seksualinio gyvenimo kokybę

 

Beveik 80 proc. 20-45 metų Lietuvos didmiesčių gyventojų yra patenkinti savo lytiniu gyvenimu. Jo kokybė tiesiogiai proporcinga gaunamoms pajamoms ir atvirkščiai proporcinga amžiui, tačiau beveik penktadalis respondentų teigia nesirūpinantys lytinių santykių saugumu, rodo tyrimas.

 

Rinkos tyrimo bendrovės „Synopticom” atlikti tyrimai parodė, kad gyventojai, gaunantys didesnes asmenines pajamas, yra labiau patenkinti savo seksualinių santykių kokybe.

Intymaus gyvenimo dažnumu visiškai patenkinti gyventojai, kurie lytiniais santykiais užsiima vidutiniškai 3-4 kartus per savaitę, o 52 proc. apklaustų respondentų pilnai tenkina 1- 2 kartų per savaitę santykių intensyvumas. 20-45 metų Lietuvos didmiesčių gyventojai lytiškai santykiauja vidutiniškai nuo 1 iki 4 kartų per savaitę. Dešimtadalis respondentų nurodė lytinius santykius turintys rečiau nei kartą per mėnesį.

Santykinai dažniau lytiškai santykiauja jaunesni – 20-35 metų amžiaus gyventojai, turintys nuolatinį lytinių santykių partnerį. Taip pat gyvenantys neregistruotojoje santuokoje. Kaip rodo tyrimas, aštuoni iš dešimties didmiesčių gyventojų teigia turintys nuolatinį lytinių santykių partnerį.

Daugiau lytinių santykių partnerių turėjo nesusituokusieji, tuo tarpu vyrai nurodė per pastaruosius 2 metus turėję du kartus daugiau lytinių santykių partnerių nei moterys. Kaip rodo ziedas.lt pateikiami duomenys, dažniau lytinių santykių saugumu pasirūpina vyrai, taip pat nevedę ir pastovaus partnerio neturintys respondentai.

Didžiajai daliai (69%) vaisingo amžiaus Lietuvos didmiesčių gyventojų iš esmės pakanka informacijos apie Lietuvoje platinamas kontracepcijos priemones. Populiariausios apsisaugojimo nuo nepageidaujamo nėštumo priemonės yra prezervatyvai bei kontraceptinės tabletės, tačiau didėja susidomėjimas kontraceptiniu pleistru bei kontraceptiniu žiedu.

Apsisaugojimo nuo nepageidaujamo nėštumo priemonių pasirinkimą lemia patogus bei paprastas vartojimas ir tik antroje vietoje įvardinamas patikimumas. Tuo tarpu gydytojų rekomendacijos ir kaina, kaip rodo tyrimas, didelės įtakos pasirinkimui neturi. Beveik penktadalis Lietuvos gyventojų nurodė, jog lytinių santykių metu dažniausiai nesisaugo. Pagrindinių kontraceptinių priemonių naudojimas mažėja didėjant respondentų amžiui.

Moterų žinių apie kontracepciją tyrimas

Moterys svarsto daugiau pasirinkimo galimybių rinkdamosis mobilų telefoną nei kontracepciją

 

Moterys visame pasaulyje svarsto mažiau pasirinkimo galimybių rinkdamosis kontracepcijos būdą nei pirkdamos mobilų telefoną, plaukų džiovintuvą ar kosmetiką. Tai parodė tarptautinis žinių apie kontracepciją tyrimas, atliktas 2005 m.

 

Kontracepcija ypač svarbi planuojant poros ar šeimos gyvenimą, todėl norint išvengti neteisingo pasirinkimo reikalinga išsamesnė informacija apie kontracepcijos metodus
Tarptautinio tyrimo duomenimis, dauguma moterų mano, kad kontraceptiką pasirinkti yra lengva.

14 pasaulio šalių su 7000 moterų atliktas tarptautinis Žinių apie kontracepciją tyrimas parodė, kad:

  • Moterų žinios apie kontracepciją susijusios su tablečių vartojimo patirtimi
  • 33% moterų kontraceptines tabletes vartoja iki šiol, 79% kada nors jas vartojo, 39% moterų tai buvo pirmasis jų išbandytas kontracepcijos būdas
  • Moterys, naudojančios vieną iš naujesnių metodų (kontraceptinį pleistrą, implantą, pleistrą, gimdos spiralę) yra ženkliai labiau patenkintos nei kontraceptinių tablečių vartotojos

Dauguma moterų norėtų žinoti daugiau:

  • Kaip veikia skirtingi kontraceptikai ir kokie jų privalumai
  • 30% moterų nežino, kad mažų dozių hormoniniai kontraceptikai, tokie kaip kontraceptinis žiedas, sąlygoja mažesnę hormonų ekspoziciją nei tradicinės kontraceptinės tabletės

Moterys mano, kad kontraceptiką pasirinkti yra lengva:

  • Moterys besirinkdamos kontraceptiką, svarsto mažiau galimybių (renkasi iš 1.4 variantų) nei besirinkdamos proginį drabužį (3.5), plaukų džiovintuvą (2.6) ar mobilų telefoną (2.5)

Moterys norėtų daugiau alternatyvų:

  • Tik 50% moterų kada nors ieškojo papildomos informacijos apie kontracepciją
  • Jaunos merginos dažnai prašo mamos patarimo
  • 74% moterų norėtų, kad sveikatos priežiūros specialistai apsvarstytų su jomis daugiau nei vieną kontracepcijos alternatyvą

Todėl labai svarbu, kad moterys turėtų daugiau žinių apie:

  • Kontracepcijos vartojimo būdą
  • Vartojimo dažnumą
  • Hormoninę sudėtį bei veikimo mechanizmą
  • Patikimumą bei jį mažinti galinčius veiksnius
  • Privalumus
  • Tinkamumą moters amžiui bei gyvenimo būdui

Šaltinis: The Contraceptive Knowledge and Awareness Study, 2005

Share Button

Android telefonams
Apple telefonams

Dovana svetainės lankytojoms

Atsisiųsk nemokamą ciklo dienų kalendorių į savo telefoną

Žymėk,

periodo pradžią;
nuotaikas, simptomus;
apsilankymą pas ginekologą.

Žinok,

kada tavo kitos mėnesinės,
kada mėnesinės vėluoja,
kurios dienos vaisingos.

Rinkis,

kada priminti apie
kontraceptinę tabletę
ar kontraceptinį žiedą.